Bandau susidėliot visas mintis. Kas.Kur.Kada.Su kuo.Kaip...Galvoje greitkelis. Šviesos greičiu skrieja prisiminimai, akimirkos, tokios, kurioms norėjos pasakyt: „Sustok, akimirka žavinga“. Ir be galo be galo gera, kad pačios gražiausios visgi sugalvoja stabtelt.
Per dvi dienas nugyventas visas gyvenimas. Iš skri di mas. Kažkur ten..toli toli, už paukščių tako...toli, prie žalio vandens...Tiek mintimis, tiek kūnu. Bangom nuo thunderstruck, toliau ilgu keliu.. Ir kartais suvoki, jog iš tiesų garsiausias garsas nėra pats galingiausias. Kelių metalinių horizontų palytėjimas parklupdė jį ant kelių prieš save.
Lietus, suskambantis mažyčių vaikų delniukų sudaužimo garsais, ugnis, vis kylanti aukštyn pilkai ir sėstanti ant plaučių alveolių, neįkainojamos šypsenos, skardus juokas, šlapi plaukai, kuriems džiūstant tampi afro ir...dar keli malonūs dalykėliai, pasiliksiantys tik manyje.
Tai buvo Gers! Geras ir nepakartojamas...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą