Yes! I did it!
Kaaip man patinka ši frazė. Tokais momentėliais būnu pilnutėlė burbuliukų, pakeliančių mane virš žemės.Šiandien ja save lepinau ne vieną kartą, bet ir buvo už ką.
Viso šito dalykėlio startas buvo pozityvus, tačiau distancijai įpusėjus susilpnėjau ir pamiršau imtis kokių veiksmų, o kai vėl atsigavau, jau buvo per vėlu, todėl toliau tęsiau monotonišką judėjimą. Bet visai priartėjant finišui gavau mintis sukrečiančia žinią, todėl įjungiau savo turimus varikliukus visu pajėgumu ir...savo liūtiška prigimtim pasiekiau finišą, o tuo pačiu ir maratono tikslą. O tada...Yes!I did it! Ir dar dvi mintys skambėjo galvoj ir norėjo kuo greičiau perbėgt į kito žmogučio ausis ir mintis: (nors nuskambės šiek tiek egoistiškai, bet pagaliau galėjau prisipažint) myyliu save ir (galima suversti visą tai laimei ar sėkmei, bet pastarųjų dienų apmąstymai man padėjo suvokt) tas žmogelis debesyse tikrai yra ir neša mane.
Šalom.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą